Birželio 30 d. Merkinės fabrike vykusiame renginyje „Kiekvienas kąsnis – svarbus!“ pristatyti tarpiniai tarptautinio projekto „Every Bite Counts Schools“ (EBICOS) rezultatai, aptartos pilotinių mokyklų patirtys ir tolesni žingsniai, kurie padėtų maisto švaistymo prevenciją įtvirtinti kasdienėje mokyklų veikloje.
Renginyje dalyvavo pilotinių mokyklų administracijų ir virtuvių darbuotojai, visuomenės sveikatos specialistai, savivaldybių atstovai, atliekų tvarkymo ekspertai, projekto partneriai ir kiti su mokinių maitinimo organizavimu susiję specialistai. Susitikimas buvo skirtas ne tik rezultatams pristatyti, bet ir tiesioginiam skirtingų sričių atstovų dialogui: dalyviai dalijosi praktine patirtimi, reagavo į pateiktus duomenis, aptarė kasdienius iššūkius ir formulavo pagalbos bei papildomų kompetencijų poreikius.
Nuo pagarbos maistui iki duomenimis grįstų sprendimų
Renginio dalyvius pasveikino projekto įgyvendintojai. UAB EKT projektų vadovas Edmundas Piesarskas pristatė renginio tikslą ir EBICOS projekto svarbą siekiant ilgalaikių pokyčių mokyklose.
Pirmoji programos dalis vyko neformalioje Merkinės fabriko aplinkoje. Jo įkūrėjas, keliautojas ir kulinaras Vytaras Radzevičius skaitė pranešimą apie pagarbą maistui, jo istorijai ir kultūrai, supažindino su Merkinėje įsikūrusio restorano erdvių istorija, veikla, jos organizavimo principais. Jis kvietė maistą vertinti ne vien kaip kasdienį produktą, bet ir kaip žmonių darbo, vietos tradicijų, gamtos išteklių ir bendruomenės atspindį.
Ši pranešimo kryptis papildė pagrindinę EBICOS projekto nuostatą: maisto švaistymo mažinimas prasideda ne prie atliekų konteinerio, o dar planuojant, perkant, gaminant, pateikiant ir formuojant vaikų santykį su maistu.
Pirmieji rezultatai: 394 kilogramais mažiau maisto atliekų
Pranešimą „Nuo duomenų iki pokyčių mokyklų virtuvėse“ skaitė projekto analitikė Ieva Budraitė. Ji pristatė EBICOS projekto eigą, išmaniųjų maisto atliekų svarstyklių veikimo principą, bazinius matavimus ir per pirmąjį pusmetį užfiksuotus pokyčius.
Išmaniosios svarstyklės pilotinėse mokyklose registruoja tiek virtuvėje susidarančias gamybos atliekas, tiek mokinių lėkštėse liekantį maistą. Atliekų svoris susiejamas su nuotrauka, o duomenys analizuojami pagal atliekų rūšį, savaitės dieną, valgytojų skaičių ir kitus rodiklius. Tokia sistema leidžia ne tik matyti bendrą atliekų kiekį, bet ir nustatyti, kokie patiekalai ar jų dalys išmetami dažniausiai.
Bazinis maisto atliekų lygis mokyklose buvo nustatytas 2025 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais. Jis tapo atskaitos tašku vėlesniems rezultatams ir mokyklose išbandytų intervencijų poveikiui vertinti.
Per šešių mėnesių laikotarpį maisto atliekų kiekis sumažėjo visose keturiose pilotinėse mokyklose. Bendras sumažėjimas siekė 394 kilogramus, arba 22 proc. Šis kiekis prilygsta maždaug 873 maisto porcijoms.
Rezultatai pagal mokyklas:
- Lazdijų r. Seirijų A. Žmuidzinavičiaus gimnazijoje atliekų sumažėjo 140 kg, arba 29 proc.;
- Druskininkų „Ryto“ gimnazijoje – 103 kg, arba 29 proc.;
- Prienų „Žiburio“ gimnazijoje – 29 kg, arba 19 proc.;
- Varėnos r. Senosios Varėnos A. Ryliškio pagrindinėje mokykloje – 127 kg, arba 15 proc.
Kiekvienoje mokykloje – skirtinga situacija ir skirtingi sprendimai
Pristatant rezultatus buvo nagrinėjami ne tik bendri skaičiai, bet ir kiekvienos pilotinės mokyklos duomenys, taikytos intervencijos bei jų poveikis.
Lazdijų r. Seirijų A. Žmuidzinavičiaus gimnazijoje sumažinus sriubos porciją nuo 150 iki 120 gramų, sriubos atliekų kiekis sumažėjo 47 proc. Tačiau sriubos, daržovės, makaronai ir ryžiai vis dar liko tarp dažniausiai išmetamų maisto kategorijų. Tai parodė, kad vien porcijų koregavimo nepakanka – svarbu vertinti ir patiekalų patrauklumą, jų pateikimą bei vaikų pasirinkimus.
Druskininkų „Ryto“ gimnazijoje nustatyta, kad didžiausias maisto atliekų kiekis susidaro pirmadieniais, o savaitės pabaigoje jis nuosekliai mažėja. Penktadieniais atliekų užfiksuota apie 60 proc. mažiau nei pirmadieniais. Didžiausią atliekų dalį sudarė daržovės, todėl būtent jų pateikimas, paruošimas ir porcijų dydžiai įvardyti kaip viena svarbiausių tolesnės analizės krypčių.
Prienų „Žiburio“ gimnazijoje viso matavimo laikotarpiu fiksuotas vienas mažiausių atliekų kiekių vienam valgytojui. Vis dėlto bandymas mokiniams leisti savarankiškai įsipilti norimą sriubos kiekį nedavė tikėto rezultato – sriubos atliekų padaugėjo. Šis pavyzdys diskusijoje buvo svarbus tuo, kad atskleidė: net logiškai patrauklus sprendimas turi būti patikrintas realioje mokyklos aplinkoje, nes jo poveikis gali skirtis nuo pirminių lūkesčių.
Varėnos r. Senosios Varėnos A. Ryliškio pagrindinėje mokykloje mokiniams suteikus galimybę patiems pasirinkti, ar jie nori sriubos ir garnyro, šių patiekalų atliekų kiekis sumažėjo 49 proc. – nuo 4,3 iki 2,2 kg per dieną. Vis dėlto sriubos, padažai ir daržovės kartu vis dar sudarė didžiąją dalį visų maisto atliekų, todėl buvo aptartos papildomos galimos intervencijos.
Pristatant kiekvienos mokyklos duomenis pasisakė ir visų keturių pilotinių mokyklų atstovai. Jie reagavo į matavimo rezultatus, paaiškino kai kurių svyravimų priežastis, dalijosi virtuvės darbo, valgiaraščių, mokinių lankomumo ir maitinimo organizavimo ypatumais. Tokie pasisakymai padėjo statistinius rodiklius susieti su konkrečia kasdiene mokyklų praktika.
ARATC perspektyva: prevencija turi tapti sistemos dalimi
Renginyje taip pat kalbėjo Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro atstovas Aurimas Uldukis. Jis aptarė projekto reikšmę regionui ir maisto atliekų prevencijos vietą platesnėje atliekų tvarkymo sistemoje.
Diskusijoje pabrėžta, kad maisto atliekų atskiras surinkimas ir tinkamas sutvarkymas yra būtini, tačiau dar svarbiau užtikrinti, kad tinkamas vartoti maistas apskritai netaptų atlieka. Mokyklos šiuo požiūriu yra ypač svarbios, nes jose galima vienu metu keisti tiek maitinimo organizavimo praktiką, tiek vaikų įpročius ir požiūrį į maisto vertę.
Bendruomeniniai šaldytuvai – galimybė išsaugoti saugų maistą
Atskira renginio dalis buvo skirta bendruomeninių šaldytuvų patirčiai. VšĮ „Miesto laboratorija“ atstovė Goda Sosnovskienė pristatė praktinį tokios iniciatyvos veikimo modelį Vilniuje, Sapiegų parke, kasdienę priežiūrą ir atsakomybės pasidalijimą.
Po pranešimo dalyviai diskutavo, ar bendruomeniniai šaldytuvai galėtų atsirasti mokyklose arba greta jų. Buvo aptartos galimos kliūtys: maisto saugos ir higienos reikalavimai, atsakomybė už perduodamą maistą, teisės aktų taikymas, šaldytuvo priežiūra ir bendruomenės pasitikėjimas.
Taip pat kalbėta apie kitus būdus, kuriais nepanaudotas, tačiau saugus maistas galėtų pasiekti žmones, o ne būti išmetamas. Dalyvių reakcijos parodė, kad tokios iniciatyvos domina, tačiau jų įgyvendinimui reikalingos aiškios procedūros ir institucijų bendradarbiavimas.
Diskusija parodė, kur šiandien labiausiai trūksta aiškumo
Baigiamojoje renginio diskusijoje „Kas veikia ir ko trūksta mokykloje?“, kurią moderavo projekto komandos narė Lina Ručinskienė, dalyvavo mokyklų virėjos, administracijų atstovai, visuomenės sveikatos specialistai, savivaldybių švietimo sričių darbuotojai ir atliekų tvarkymo ekspertai.
Dalyviai aptarė kokie organizaciniai, administraciniai ir gamybos sprendimai jau veikia mokyklose; ar visada aiškiai suprantami technologinių kortelių ir maitinimo organizavimo reikalavimai; kur trūksta aiškumo dėl maisto ir kitų atliekų rūšiavimo; kokių praktinių mokymų ir konsultacijų labiausiai reikia mokyklų virtuvėms.
Dalyviai buvo kviečiami ne tik įvardyti kliūtis, bet ir dalytis gerosiomis praktikomis. Pasigirdo lūkesčių dėl praktinių gamybos mokymų su profesionaliais šefais, vadybos ir ekonomikos konsultacijų, komunikacijos su mokiniais ir tėvais stiprinimo bei teisinės pagalbos aiškinantis reikalavimus.
Šios įžvalgos bus naudojamos planuojant tolesnes EBICOS veiklas ir ieškant galimybių kitais mokslo metais organizuoti tikslines konsultacijas bei mokymus.
Dalyviai pakviesti prisidėti prie leidinių rengimo
Renginyje taip pat pristatyti parengti projekto leidiniai mokyklų virtuvėms: receptų rinkinys ir praktinių rekomendacijų leidinys.
Dalyviai pakviesti teikti:
- jau parengtų receptų pataisas;
- naujus, mokyklų virtuvėse išbandytus receptus;
- maisto gamybos, pateikimo ir porcijų planavimo patarimus;
- virtuvės procesų ir pirkimų planavimo rekomendacijas;
- gerąsias maisto švaistymo mažinimo praktikas.
Atrinkti pasiūlymai bus įtraukti į papildytas leidinių versijas, nurodant jų autorius arba atstovaujamas įstaigas. Leidiniai bus skleidžiami mokykloms visoje Lietuvoje, o vėlesniu projekto etapu – ir kitose Europos šalyse.
Projektas tęsiasi
Prasidėjus naujiems mokslo metams bus tęsiamas atliekų duomenų stebėjimas, tobulinama virtuvės efektyvumo programa, planuojami mokymai darbuotojams bei trijų etapų edukacinė programa mokiniams.
Mokiniai bus kviečiami naudotis skaitmeniniais mokymo instrumentais, dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse ir patys kurti sprendimus, padedančius mažinti maisto švaistymą savo mokyklose.
Renginys Merkinėje parodė, kad technologijos ir duomenys yra svarbi pokyčio pradžia, tačiau ilgalaikiams rezultatams būtinas ir žmonių bendradarbiavimas. Kai prie vieno stalo susitinka virtuvės darbuotojai, sveikatos specialistai, mokyklų administracijos, savivaldybės ir atliekų tvarkytojai, maisto švaistymo prevencija tampa ne paviene iniciatyva, o bendru visos sistemos tikslu.
Renginys yra projekto „EBICOS: Every Bite Counts Schools” dalis.
Projektą įgyvendina UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” ir UAB Alytaus regioninis atliekų tvarkymo centras. Projektas finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Pateiktos nuomonės ir požiūriai yra tik autorių ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar European Health and Digital Executive Agency (HADEA) poziciją. Europos Sąjunga ir dotacijos skyrimo institucija nėra atsakingos už šiuos teiginius.