Balandžio 13 d. „Žinių radijo“ eteryje transliuotos „Dvi pusės“ laidos tema – Kaip ne auksas valdo mus. Šią užsienio spaudą apžvelgiančią laidą rengia ir veda žurnalistas Arūnas Spraunius. Laidos rėmėjas UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“, laidos įrašą galite išklausyti čia, o mėgstantiems skaityti tekstą, siūlome susipažinti su laidos turiniu tekstine išraiška.
Kovo pradžioje tarptautinė žiniasklaida gavo progą kartu su planetos bendruomene pasidžiaugti dar vienu akademiniu atradimu – atlikę išsamų ir, kaip patys dievagojasi, ypač objektyvų 15 521 vyro iš įvairių planetos regionų tyrimą mokslininkai nustatė, jog vidutinis vyriško lytinio organo ilgis siekia 9,16 centimetrus neerekciniame būvyje ir 13,12 centimetro, kuomet erekcija jį ištinka.
Beje, išsiaiškinta, kad rekordinis 16 centimetrų ilgis pasitaiko tik penkiems iš šimto vyrų, taigi galima prielaida, jog evoliucija apdairiai numatė ir pagal galimybes įtvirtino organo standartinius parametrus. Ir tai veikiausiai teisinga, priešingu, nepageidautinos įvairovės atveju suiručių ir taip ne pačioje ramiausioje mūsų planetoje būtų dar daugiau.
Reikšmingiausia aplinkybe šiuo atveju laikytina tyrėjų ypač akcentuojamas ypatingo objektyvumo reikalavimas, mat įžengiame į, pavadinkime, slaptingą buitinių viešųjų ryšių teritoriją – kaip žinoma, vyrai labai žmogiškai linkę perdėti šio likiminę jiems reikšmę turinčio organo kiekybinius parametrus.
Po šios žinios organiška yra aptarti poslinkius neseniai žurnalo „Forbes“ paskelbtame eiliniame pasauliniame milijardierių reitinge – juk akivaizdu, kad asmens galimybės su jo pasididžiavimo ilgiu jei ne kažkokiu būdu koreliuoja, tai tas ilgis bent yra galimybių egzistencinė metonimija. Jei milijardieriai galynėjasi jachtų ilgiais, kodėl negalėtų varžytis ir reputacine kūno dalimi?
Taigi. Nepaisant naftos kainos kritimo milijardierių mūsų planetoje lyginant su pernai vis tiek padaugėjo beveik 300, jų dabar – 1826, ir valdo ši publika 7,05 trilijono dolerių. Beveik trečdalis milijardierių iš Kinijos, o štai sankcijų nukamuotiems rusams beliko 88 pozicijos, nors praėjusiais metais turtingiausiųjų klubui priklausė 111 Rusijos piliečių. Šiaip turčių fronte tradiciškai viskas kaip pridera, lyderių penketukas atrodo taip: Jungtinės Valstijos, Kinija, Vokietija, Indija, Rusija.
Turtuolių lyderis kaip ir ne kartą anksčiau su 79,2 milijardo dolerių yra „Microsoft“ įkūrėjas ponas Billas Gatesas. Be jo į pirmą trejetą pateko irgi nuolat reitingų viršinėse reziduojantys Meksikos milijardierius, 77,1 milijardo turėtojas Carlosas Slimas bei investuotojas Warrenas Buffettas su 72,7 milijardo dolerių . Pono Warreno garbei pastebėtina, jog lyginant su praėjusiais metais jo turtas ūgtelėjo 14,5 milijardo. Tai tokia maždaug tendencija.
Ir, tarkime, dar viena detalė: San Francisko mokslininkai atrado preparatą Tolkaponą, kuris priverčia žmones jautriau reaguoti į socialinę neteisybę ir net skatina dalintis. Įsivaizduojate? Įdomiausia, kad tyrėjai visai nesiekė išrasti preparato nuo godumo, tiesiog ieškant veiksmingų vaistų nuo šizofrenijos netyčia ėmė ir atsirado Tolkaponas. Situacija gana delikati – tiek mokslininkams, tiek milijardieriams, tiek visuomenei.
Bet kuriuo atveju kitos išeities nėra, šiandien – apie tai, kad juk ne auksas valdo mus. Pirma pusė – straipsnis „Kokias algas gauna pasaulio lyderiai“ iš Irano leidinio „Afkar News“, ir antroji – britų visuomeninės organizacijos „Oxfam“ pranešimas „2016-aisiais 1 proc. planetos turtingiausiųjų valdys daugiau negu likusi žmonijos dalis“.
Pirma pusė – straipsnis „Kokias algas gauna pasaulio lyderiai“ iš „Afkar News“.
Gerokai skiriasi informacinio skaidrumo laipsnis, kai kalbama, kiek uždirba Europos monarchai ar vyriausybių vadovai. Belgijos karaliaus rūmai neteikia jokios informacijos apie monarcho algą, užtat britai žino apie savo karalienės išlaidas papunkčiui. Pavyzdžiui, kad cheminio valymo paslaugoms ji per metus gali išleisti ne daugiau 875 884 eurus, telefoniniam ryšiui skiriama 250 253 eurai. Šildymui britų monarchė gali skirti 1 250 000 eurų.
Vidutinis atlyginimas 2013-aisiais buvo didžiausias Šveicarijoje (71 tūkstantis eurų), Norvegijoje (67 tūkstančiai) bei Australijoje (56 tūkstančiai eurų), mažiausias – rytų Europos šalyse, tokiose kaip Bulgarija (4,5 tūkstančio) bei Rumunija (5,6 tūkstančio eurų).
Ispanų dienraštis „El Pais“ suteikdamas galimybę palyginti paskelbė kai kurių Europos šalių lyderių pajamas. Didžiosios Britanijos karaliaus dvaro metinis biudžetas siekia 38,78 milijono eurų, ir tai sudaro 15 proc. karalienės Elžbietos II metinių pajamų. Kaip minėta, maksimali suma atskiroms reikmėms labai konkrečiai reglamentuota, pavyzdžiui, alkoholiui galima išleisti ne daugiau pusės milijono eurų.
Vieno geriausiai apmokamų Europos monarchų Nyderlandų karaliaus dvaro biudžetas siekia 38 milijonus eurų. Iš ios sumos 825 tūkstančiai skiriami karaliaus Willemo-Aleksanderio atlyginimui, dar 4,2 milijono eurų – asmeninėms išlaidoms bei Karaliaus kancleliarijos administravimui. Nyderlandų karalienė tiems patiems tikslams gauna atitinkamai 327 tūkstančius ir 574 tūkstančius eurų. Karaliaus mamai karalienei Beatrisei skiriama 1,4 milijono eurų.
Belgijos karališkojo dvaro biudžetas sudaro 11,5 milijono eurų, apie karaliaus Filipo metinį atlyginimą informacijos nėra. 2013-aisiais sosto atsisakęs Karaliaus tėvas finansuojamas 931 tūkstančiu eurų, į šią sumą neįskaičiuojant saugumo išlaidų, kuomet jis keliauja. Belgijoje karališkojo dvaro išlaidos neapmokestinamos.
Danijos karaliaus dvaro metinis biudžetas siekia 13,2 milijono eurų. Karalienei Margaretai II ir jos vyrui galima išleisti 1,34 milijono, jų vaikams – 509,5 tūkstančio eurų per metus. Karališkoji šeima nuo mokesčių atleista, išskyrus asmeninio bei paveldėto turto mokesčius.
Norvegijos karalius Haraldas V ir jo žmona per metus gauna 24 milijonus, jų atžalos – po daugiau kaip milijoną eurų. Iš šių sumų jie apmoka administracines bei asmenines išlaidas, taip pat išlaiko jiems priklausantį reprezentacinį nekilnojamąjį turtą. Kaip ir kitos Europos monarchų šeimos, Norvegijos karališkoji šeima mokesčių nemoka.
Ispanijos sosto metinis biudžetas sudaro 7,7 milijono eurų. Dėl jo šalį kamuojančios krizės 20 proc. susimažinęs 285 tūkstančių eurų algą Karalius Filipas VI 2015-aisiais gavo 234 204 eurus, tais pačiais metais sosto atsisakiusiam jo tėvui skirti 187 356 eurai, motinai karalienei Leticijai – 128 808 eurai.
Jungtinių Valstijų prezidento Baracko Obamos metinė alga siekia 400 tūkstančius dolerių, jis taip pat maitinamas valstybės sąskaita. Irgi prezidentinės Prancūzijos lyderis Fransua Hollandas atskaičius mokesčius į rankas gauna 178 tūkstančių eurų metinį atlyginimą. Prancūzijos premjero Manuelio Valso atlyginimas toks pat kaip prezidento.
Vokietijos prezidentas Joachimas Gaukas per metus gauna 214 tūkstančių eurų ir dar 78 tūkstančius savo kanceliarijos administravimui. Kanclerės Angelos Merkel metinis atlyginimas atskaičius mokesčius sudaro 270 396 eurus. Na, ir Italijos prezidento Serdžo Mattarellos metinis atlyginimas į rankas siekia 239 tūkstančius eurų.
Dabar – antra pusė, „Oxfam“ pranešimas „2016-aisiais 1 proc. planetos turtingiausiųjų valdys daugiau negu likusi žmonijos dalis“.
Jei nebus sustabdyta turtinės nelygybės augimo tendencija, kitais metais procentas planetos turtingiausiųjų valdys daugiau negu likę 99 proc. pasaulio piliečių. Tarptautinės organizacijos „Oxfam“ vykdomoji direktorė Winni Byanyima Davoso ekonomikos forume įspėjo, kad nelygybė didėja, nors daugiau kaip milijardas žmonių tebegyvena už mažiau kaip 1 dolerį ir 25 centus per dieną.
„Oxfam“ pranešime „Turtas: turint viską ir norint dar daugiau“ nurodoma, jog 1 proc. turtingiausių žmonių valdomo pasaulinio turto dalis nuo 44 proc. 2009-aisiais išaugo iki 48 proc. 2014-aisiais. Jei ši tendencija išliks, 2016-aisiais ši dalis pasieks 50 proc.
W. Byanyimos teigimu, globalios nelygybės mastai tik didėja, tą pripažįsta ir vis daugiau pasaulinių lyderių, tokių kaip Amerikos prezidentas B. Obama bei Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristina Lagard. Vis dėlto konkrečių žingsnių žabojant įtakinguosius ir kuriant teisingesnį pasaulį nėra ar beveik nėra. Skurdžiausiai gyvenantieji kenčia dvigubai – jie gauna mažiausią ekonominių gėrybių dalį, o kadangi auganti turtinė nelygybė stabdo globalios ekonomikos augimą, jų dalis dar sumažėja.
Praėjusiais metais senasaciją sukėlė „Oxfam“ išplatinta informacija, kad 85 turtingiausi pasaulio piliečiai valdo tiek pat turto, kiek jo turi 3,5 milijardo skurdžiausių planetos žmonių. Nuo 2009 iki 2014 metų turtingiausių 80 pasaulio žmonių turtas pinigine išraiška išaugo dvigubai.
„Oxfam“ pranešime parodoma, kaip didžiuliai turtai perduodami iš kartos į kartą, daugiau kaip trečdalis iš žurnalo „Forbs“ sudaryto 1645 pasaulio milijardierių sąrašo dalį ar visą turtą paveldėjo. Šių pinigų turėtojai investuoja milžiniškas lėšas, siekdami sukurti sau palankias pasaulines taisykles – draudimo bei finansų sektoriuose interesų turintys turtuoliai 2013-aisiais išleido 550 milijonų dolerių lobuodami savo interesus Vašingtone ir Briuselyje. Farmacijos bei sveikatos apsaugos siastemos magnatai tam pačiam išleido 500 milijono dolerių.
O juk tai sritys, nuo kurių daugeliu atžvilgių priklauso turtinės nelygybės mažinimas pasauliniu mastu. Tarptautinis valiutos fondas ir kitos tarptautinės organizacijos pateikia vis daugiau įrodymų, kad kraštutinis skurdas smogia ne tik apačioms, nes stabdo ekonominį augimą. Todėl organizacija „Oxfam“ kartu su Oksfordo universitetu rengia simpoziumą „Nelygybės stiprėjimas globaliuose Pietuose“.