Emocinis intelektas

„Jei egzistuoja sėkmės paslaptis, tai ji tokia: suprasti kito požiūrį ir matyti pasaulį jo akimis“ Henris Fordas

Už ką D. Kahneman 2002 m. gavo Nobelio premiją? Verslo atstovai jau turi iš realaus praktinio patyrimo kylančių įžvalgų apie tai… Vis dažniau suvokiama, kad investicijos net ir į pačius brangiausius mokymus neduoda laukiamo rezultato. Kodėl? Panašu, konkuravimo „recepte“ trūksta svarbios sudėtinės dalies – žmonių ir organizacijų emocinio raštingumo. Net versle, kur daug kas matuojama pinigais, pamažu įsitvirtina nuostata, kad darbe kiekvienas turi jaustis gerai bei turėti erdvės savo asmenybei augti. Aišku, kai ekonomikoje vyksta pokyčiai, ypač neigiami, iš paskos slenka ir žmonių nuotaikos. Bet žmonių nuotaikas lemia ne tiek daiktai ar ekonomikos būklė. Žmones džiugina, neramina, verčia jaustis bejėgiais ar sukelia pyktį dažniausiai tai, kas atsitinka tarp žmonių. Paradoksas, tačiau ten, kur santykiai – ten emocijos! Pamėginkime numatyti, kaip elgsis asmuo, kuris nesijaučia laimingas, vertingas ir kažką galintis? Ar sugebės toks darbuotojas kurti įmonei pridėtines vertes? Kokius priims sprendimus? Kuo rizikuoja organizacijos, ignoruojančios darbuotojų jausmus? Tikėtina, mūsų vaizduotė pagrįstai piešia nelabai patrauklų vaizdą… Sėkmės lydimą verslą gali sukurti tik darbuotojai, turintys aukštą praktiškai įvaldytą emocinį raštingumą. Tyrimai rodo, kad vadovo emocinis intelektas 70% lemia organizacijos klimatą, o pastarojo faktoriaus daroma įtaka finansiniams rezultatams siekia net 20%-40%. Taigi, kas yra emocinis intelektas? Sudėliokime viską į savo vietas!